GALILĖJIEČIŲ

Šv. Apelis (graikų k. Ἀπελλῆς – be odos, nuskalpuotas) mirė I a., Smirnos mieste (dabar Izmiras Turkijoje), Mažojoje Azijoje. Apie šį šventąjį žinoma labai mažai. Pagal Rytų Bažnyčios tradiciją jis apaštalavo Heraklione Trakijoje, o pagal Vakarų Bažnyčios tradiciją jis buvo pirmuoju Smirnos vyskupu. Apaštalas Paulius laiške romiečiams ragina sveikinti Apelį, išmėgintąjį Kristuje (žr. Rom 16, 10). Tikriausiai jam teko ištverti daug kančių, nes apie Smirnos Bažnyčią apaštalas Jonas Apreiškimo knygos antrame skyriuje rašo, kad krikščionys bus kalinami, kad būtų išbandyti. Jie raginami būti ištikimi iki mirties, nes už kankinystę jie gaus amžinojo gyvenimo vainiką. Pirmiausiai buvo persekiojami bendruomenių vadovai vyskupai, kurie rodė pavyzdį kitiems krikščionims. Tokiu tikriausiai buvo ir šventasis Apelis.

Romoje yra rastas paveikslas vaizduojantis žmogų su pintine žuvų, nutapytas I a., po kuriuo užrašytas autoriaus vardas Apelis. Nėra žinoma, ar šis žymus graikų dailininkas ir yra Pauliaus sveikinamas Romos gyventojas, kurį pamini Laiške romiečiams, rašytame apie 56-58 m.

Senajame Martirologe šv. Apelis minimas su kitu pirmųjų amžių Smirnos krikščionimi šv. Liucijumi balandžio 22 d. (naujajame Martirologe nebeminimas, turbūt, dėl istoriškų duomenų stokos). Rytų Bažnyčioje minimas rugsėjo 10 d. (pagal mūsų, Grigaliaus kalendorių būtų 09 23) ir spalio 31 d. (pagal mūsų kalendorių būtų 11 13) ir sausio 4 d. (01 17) tarp septyniasdešimties apaštalų.