DĖMESIO!!!

Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene

meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.

Kol bus šis skelbimo prierašas,

17 val. Mišių nebus.

Narių vertinimas:  / 11

Liepos 2 d. Lietuvoje švenčiame Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, šventę. Labai džiugu šiais Šeimos metais išgirsti mūsų mažųjų bendrakeleivių liudijimą apie savo šeimą. Šį kartą spausdiname gražios bei gausios Čepėnų šeimos vaikų liudijimus bei piešinius.

 

Šeima man labai brangi. Rūpinamės vienas kitu, padedame mamai ruošti valgyti, išeinu į lauką su mažesniuoju broliuku ir pasivažinėjame dviračiais, pažaidžiame su sesyte. Malonu teikti kitam džiaugsmą, meilę, draugiškumą. Visada apkabindama tėvelius pasakau: „Jūs patys geriausi pasaulyje.“ Man gera augti šitoje šeimoje, nes mes stengiamės, kad visiems joje būtų gera, šilta ir saugu. Myliu savo šeimą! Rytą atsikėlus dažnai pagalvoju, ką galėčiau padaryti gero kuriam nors šeimos nariui. Nes, kai darai gera kitam, pajauti širdyje pilnatvę. Dažnai vakarais susirenkame ir pasimeldžiame. Už daug ką dėkoju Dievui, o svarbiausia – už didelę, gražią, draugišką ir tikinčią šeimą.

Veronikos Č., 11 m., liudijimas ir piešinys

 

Šeima – tai kaip medis. Šeimos kamienas yra meilė. Ta meilė dalijasi į daug šakelių – tikėjimą, draugiškumą, vieningumą, sąžiningumą, džiaugsmą, pagalbą. O lapeliai – tai mes patys, šeimos nariai. Be pagrindinių šeimos savybių – kamieno ir šakelių – nebus ir lapelių. Jei šeimos savybės yra tvirtos, tai ir lapeliai bus šviesūs ir žali. Na, o šaknys – tai Dievas. Jis duoda pradžią viskam. Jis yra Meilė, Tiesa, Džiaugsmas...

Šeimos medžiui reikia saulės, kad apšviestų, pradžiugintų medį, bet taip pat reikia ir lietaus: liūdesio, išbandymų, kurie suartina vieną lapelį su kitu.

Aš myliu savo šeimą. Myliu savo tėvelius, kurie man davė gyvybę, moko džiaugtis, padeda suprasti daugelį dalykų. Jie padeda man eiti gyvenimo keliu.

Aš myliu savo brolius ir seses: Simoną, kuris paaiškins apie politiką, Augustą, kuris pagros pianinu, Aušrinę, kuri padės tau pasiūti, Jokūbą, kuris prajuokins, Elžbietą, kuri prikeps įdomių patiekalų, Veroniką, su kuria prisigalvosi įdomiausių dalykų, Kasparą, kuris tau padarys užduotėlių, ir Beatričę, su kuria kartu paskaitysi knygutę. Beje, jie tau padės išspręsti uždavinį (arba tu pati jiems paaiškinsi), paguos, nusišypsos.

Taip... Gera turėti didelę šeimą, smagu kiekvieną dieną grįžti į malonų šurmulį, su visa šeima susėsti prie stalo ir pasišnekėti, gurkšnojant arbatą ir valgant mamos iškeptą pyragą.

Agnietės Č. piešinys

Agnietės Č., 13 m., liudijimas ir piešinys

 

Kasparo Č. 8 m. piešynys

Kasparo Č., 8 m., piešinys

Čepėnų šeima

Narių vertinimas:  / 4

Šeštadienį, 2011 m. spalio 22 d., Romos vyskupijoje ir visose Lenkijos vyskupijose pirmą kartą buvo iškilmingai švenčiamas pal. Jono Pauliaus II liturginis paminėjimas. Spalio 22-oji – Jono Pauliaus II tarnystės visuotinei Bažnyčiai inauguracijos metinių diena.

Šia proga kunigas E. Merkys pakvietė pažiūrėti filmą „Karolis. Žmogus, kuris tapo popiežiumi“ (2005 m. italų režisieriaus Giacomo Battiato). Tad po šv. Mišių skubėjome į salę, norėdami prisiminti šį nepaprastą žmogų, 27-erius metus ėjusį Bažnyčios vyriausiojo ganytojo tarnystę.

1939 metai daugeliui Europos tautų buvo pažymėti žiauriais karo veiksmais, kurie palietė daugumą šeimų. Tuo metu Lenkiją okupavo naciai. Jaunasis Karolis Wojtyla su savo bendraamžiais, matydami savo ir kitų bejėgiškumą, kai atėję užkariautojai naciai žudė beginklius žmones, tyčiojosi iš moterų, liejo kūdikių, senelių kraują, rinkosi vakarais ir ieškojo kelių, ką daryti, kaip elgtis, kaip išgyventi. Dauguma jaunų žmonių siūlė stoti į ginkluotą pasipriešinimo kovą. Tačiau Karolis siūlė kitą kelią – Žodžio, Meilės kelią. Nuo mažens tikintis jaunuolis tik taip suprato esant įmanoma nugalėti blogį. Tėčio mirtis, draugų žūtis, dvasios palydėtojo sušaudymas, žydų tautos naikinimas, žiaurus nacių elgesys, juos pakeitusių komunistų „dieviškumas“ nepalaužė jo įsitikinimų, tačiau stiprino ir vedė be galo atsakingai tarnystei, kuriai jį pašaukė Dievas. „Nebijoti, atverti duris Kristui,“ – jis kvietė kiekvieną žmogų, nežiūrint jo amžiaus, padėties. Nežiūrėdamas laiko jis aktyviai bendravo su jaunimu, kalbėdamas jiems apie skaisčios, įsipareigojančios meilės siekimą, o ne žavėjimąsi trumpalaikiais įsimylėjimais. Sunkiai dirbantiems darbininkams kalbėjo apie žmogaus teisę į orumą, į uždarbį, į poilsį, kad pabūti kartu su šeima ir artimaisiais. Daugumos širdyse Karolio Wojtylos žodžiai rado atgarsį ir gimdė meilę, tikėjimą ir pasitikėjimą. Jis neatstūmė jauno vyro, prisipažinusio apie savo išdavikišką darbą, kurį darė liepiamas KGB. Su skausmingu liūdesiu visa išklausė ir džiaugėsi, kad žmogus suprato savo klaidą ir išdrįso ją pripažinti.

Popiežiaus Jono Pauliaus II įžvalgumas laikmečio problemoms ir jų sprendimo kelio ieškojimas, begalinis spinduliavimas meile kiekvienam sutiktajam, rūpestis žmogaus dvasiniu augimu, jaunimo pakvietimas susitikimui su Dievu – tai mažytė dalelė darbų, kuriuos jis atliko.

Jis visą savo popiežiškąją tarnystę Bažnyčiai ir žmonijai savo gyvenimu ištikimai liudijo 1978 metais spalio 22-ąją ištartus žodžius:

„Broliai, seserys! Nebijokite sutikti Kristų ir priimti jo galią! Padėkite popiežiui ir visiems norintiems tarnauti Kristui ir su Kristaus galia tarnauti žmogui ir visai žmonijai!

Nebijokite! Atidarykite, plačiai atverkite Kristui duris. Jo išganomajai galybei atverkite valstybių sienas, ekonomines ir politines sistemas, plačias kultūros, civilizacijos, pažangos sritis. Nebijokite! Kristus žino „kas žmogaus viduje“. Jis vienas tai žino.

Šiais laikais taip dažnai žmogus nežino, ką turi savo viduje, savo sielos gelmėje, savo širdyje. Jis taip dažnai netikras dėl gyvenimo šioje žemėje prasmės. Jį kamuoja abejonės, kurios tampa beviltiškumu. Tad prašau jūsų, leiskite, maldauju nuolankiai ir su pasitikėjimu, leiskite Kristui kalbėti žmogui. Tik jis turi gyvenimo, taip! amžinojo gyvenimo žodžius.

Kaip tik šiandien visa Bažnyčia švenčia savo „Misijų sekmadienį“, ji meldžiasi, kitaip tariant, ji medituoja ir veikia, idant Kristaus gyvenimo žodžiai pasiektų visus žmones ir būtų jų priimti kaip vilties, kaip išgelbėjimo ir visiško išlaisvinimo žinia.“

Leiskimės ir mes priimti Kristaus galią, paklusti jai ir gyventi Jo vedamiems.

Galilėjiečių bendruomenės vadovą

kun. Eitvydą Merkį galite rasti

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:

kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;

sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.

Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.

Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.

Kalendorius
loader
Prašymai pasimelsti (intencijos)
Lankytojai
128020
ŠiandienŠiandien322
VakarVakar421
Šią savaitęŠią savaitę743
Šį mėnesįŠį mėnesį7382
VisoViso1280203
Statistik created: 2024-03-19T05:37:39+00:00
Lankosi svečių 18
Lankosi narių 1
Straipsnių peržiūrėjimai
6675971

Galilėjiečių bendruomenė meldžiasi

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

kasdien 17 val. Mišiose.

Sekmadieniais bei šventadieniais,

taip pat šeštadieniais

16.30 val. gieda Vakarinę

17 val. švenčia šv. Mišias