GALILĖJIEČIŲ

Achaicus (graik.: Ἀχαϊκός) – reiškia ‘žmogus iš Achajos’, ‘achajietis’. Ἀχαΐα (Achaja), regionas esantis šiaurinėje Peloponeso pakrantėje (Peloponesas – didelis pusiasalis Graikijos pietinėje dalyje).Iš apaštalo Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams žinome, kad Achajos vietovėje gyveno šv. Steponas su namiškiais – pirmieji ten įtikėjusieji bei daug gero nuveikę kitiems šventiesiems. „Broliai, jūs pažįstate Stepono namus ir žinote, kad jie yra Achajos pirmatikiai, pasiaukoję tarnauti šventiesiems. Aš prašau, kad ir jūs būtumėte paklusnūs tokiems žmonėms ir visiems, kurie su jais dirba ir triūsia“(1 Kor 16, 15.16).

Šventieji apaštalai vaidina svarbų vaidmenį krikščionių Bažnyčioje. Yra dvi apaštalų kategorijos – Dvylika apaštalų ir Septyniasdešimt apaštalų arba mokinių, kurie minimi Evangelijoje pagal Luką. Jiems be jokio istorinio pagrindo priskiriami daugelis Naujajame testamente minimų asmenų, kurie skelbė Gerąją naujieną pagonims maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Dvylika bei šiek tiek vėliau.

Kas buvo šv. Achaikas? Naujajame Testamente tai Korinto krikščionio, padedančio šventajam Pauliui, vardas. Achaikas, dar vadinamas Korinto Achaiku, pagal Rytų Bažnyčios tradiciją yra vienas iš septyniasdešimties apaštalų. Apie šį apaštalą žinoma nedaug. Šventasis Paulius užsiminė apie jį Pirmame laiške korintiečiams: „Džiaugiuosi Fortunato ir Achaiko atėjimu, nes tai, ko jums trūko, jie aprūpino. Nes jie atgaivino mano ir tavo dvasią“(1 Kor 16, 17). Achaikas kartu su kitais dviem krikščionimis – Steponu ir Fortunatu – nešė laišką iš Korinto į Efezą šventajam Pauliui. Achaikas susitiko su apaštalu Pauliumi, kuris džiaugėsi atvykusiaisiais jo aplankyti. Manoma, kad Steponas buvo namų šeimininkas ir, galbūt, atsivežė du savo vergus arba laisvuosius – Fortunatą ir Achaiką. Fortūnato vardo, dažniausiai suteikiamo romėnų vergui, lotyniška šaknis yra „palaimintas“, „sėkmė“. Achaikas buvo pavadintas Achajos provincijos vardu. Būtent vergus buvo įprasta vadinti vietovės vardu. Nežinia, ar trys korintiečiai pėsčiomis atėjo į Efezą, esantį nuo jų maždaug 900 mylių (1448.1 km) atstumu, o gal laivu perplaukė Egėjo jūrą per dvi savaites ar ilgiau. Nėra žinių, ar kelionė į Efezą buvo specialiai užsakyta užduotis, ar įprasta kitų pareigų, dėl kurių jie atkeliavo į šią vietovę, dalis. Bet tikrai žinoma: iš meilės Jėzui jie nuolankiai tarnavo Dievui ir žmonėms, atlikdami gyvybiškai svarbią užduotį. Steponas, Fortūnatas bei Achaikas patikimai palaikė apaštalo Pauliaus ryšį su Korinto bažnyčia bei nugabeno atgal du jo laiškus.

Atvykusieji Korinto bažnyčios pasiuntiniai suteikė Pauliui tai, ko labiausiai trūko – pačių Korinto tikinčiųjų – „...jie atgaivino mano ir tavo dvasią“ (1 Kor 16, 17). Apaštalas Paulius turėjo galimybę tiesiogiai pasikalbėti su žmonėmis, užduoti klausimus ir tiksliai išsiaiškinti, kokios yra problemos, kad galėtų jas vėliau padėti išspręsti. Šis apsilankymas pradžiugino ne tik Paulių, bet ir pačius Korinto tikinčiuosius, nes jiems vėliau bus skirti konkretūs Apaštalo patarimai laiškuose. Paulius liepia bendruomenei branginti, vertinti ir paklusti tokiems žmonėms, kaip Steponas, Fortūnatas bei Achaikas, nes jie pasiaukojančiai tarnauja šventiesiems (1 Kor 16, 16) bei kelia šventųjų dvasią Korinte. Šie trys Korinto bažnyčios tikintieji tarnauja Jėzaus „liudytojais...iki žemės pakraščių“ (plg. Apd 1, 8). Už rūpinimąsi Bažnyčia bei mintis, kuriomis dalinosi su Pauliumi, už didžiulį atstumą, kurį jiems teko įveikti, už nuolankų darbą, skelbiant Gerąją naujieną, apaštalas dėkoja ir rašo: „Tokie žmonės nusipelno pripažinimo“(1 Kor 16, 18).

Kaip daugeliui bažnyčios šventųjų, Achaiko garbei yra sukurtos kelios giesmės, atliekamos graikų stačiatikių krikščionių pamaldų metu. Giesmėse skamba žodžiai: „Apaštale Achaikai, Bažnyčia tave mato kaip spindinčią žvaigždę…“, „Šventasis apaštale Achaikai iš Septyniasdešimties, melsk Gailestingąjį, tesuteikia mūsų sieloms nuodėmių atleidimą“.

Romos Martirologe Achaikas neminimas. Rytų Bažnyčioje jis prisimenamas sausio 4 d. (pagal mūsų kalendorių 01 17) tarp kitų 70-ties apaštalų. Graikų ortodoksų Bažnyčioje dar paminimas birželio 15 d. kartu su savo bendražygiu Fortunatu.