Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 

Jau kelinti metai meldžiamės už pasaulio apsaugojimą nuo atominio karo ir ačiū Dievui, kad pasaulis dar nevirto radioaktyvių pelenų lauku. Meldžiamės ir dėl pandemijos, kuri nesiliauja, nes stinga ne vakcinų, bet tikrų atsivertimo vaisių pasaulyje, tik, trumpai stabtelėjus, dar intensyvesnis judėjimas nuodėmės keliu į pražūtį. Atėjo metas intensyviai bei nepaliaujamai melstis už Lietuvą, kad mūsų Tėvynė būtų apsaugota nuo ultraliberalizmo pavojaus, kuris iškilo TS-LKD susidėjus su jo atstovais (žr. straipsnį ir interviu) ir jiems atėjus į valdžią.

Liaudies išmintis sako: “Su kuo sutapsi, toks ir pats liksi”.

Matome kas vyksta Lietuvoje po Seimo rinkimų, kai liberalų mažumą diktuoja darbotvarkę ir Seime negirdėti rimtų įstatymdavystės iniciatyvų tik svarstymai “didžios svarbos klausimų” dėl Stambulo konvencijos (kur velniškas gudrumas, kaip ir rojuje, slepia tikruosius kėslus, pridengtus gražiomis deklaracijomis), tos pačios lyties partnerysčių įteisinimo, neapykantos kalbos, kanapių legalizavimo bei narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio ribojimų švelninimo, nors mokslininkai tam nepritaria (žr. straipsnį) ir t. t. O kur dar pastangos įteisinti pavardžių rašymą tautinės mažumos kalba (žr. straipsnį ir kitą), LGGRTC vadovo vertimas iš posto (žr. peticiją ir kalbą) etc.

Tvenkiasi debesys ir aplinkui: Kremlius nerimsta, kaista padėtis Ukrainos pasienyje, nesiliauja smurtas Baltarusijoje, rusena konfliktas Karabache, tęsiasi krizė Sakartvele ir t. t.

Visa tai neleidžia nusiraminti. Akivaizdu, kad vyksta ideologinė kova ne tik požeminėje perėjoje, bet ir “Rytų bei Vakarų fronte”. Ačiū Dievui, kad yra sąmoningų bei iniciatyvių žmonių, kurie drąsiai bei sumaniai priešinasi svetimos ideologijos propagandai (žr. straipsnį). Jei neturime drąsos ar jėgų veikti, bent melskimės bei remkime tuos, kurie gina krikščioniškas, tautines bei moralines vertybes visomis kol kas dar teisėtomis priemonėmis, nes gali ateiti laikas, kai užčiaups burnas taip, kaip tai vyksta ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, kur tėvą įkalino, nes jis viešai nepritarė 14-metės dukros lyties keitimui ir toliau ją vadino moteriškais įvardžiais (žr. straipsnį).

Melskimės ir veikime, kol dar laikas, nes vėliau “bus šaukštai po pietų”.