O laiko ratas vis sukasi... Atrodo, tik neseniai šioje nuostabioje Vilniaus vietoje pasitikome vasarą ir štai žvarbokas Šiaurys sumanė ją visai nupūsti. Tačiau mes – galilėjiečiai – su mūsų mažiausiomis ir jau ūgtelėjusiomis atžalėlėmis jo nepabūgome ir 2012 m. rugsėjo 9 d. po šv. Mišių Šv. Kazimiero bažnyčioje užsiropštėme į šią taip mūsų pamėgtą poilsio vietą.

Kaip visuomet, iškylą pradėjome malda. Tik jeigu pavasarį ieškojome pavėsiuko, tai šį kartą rudenėjančios saulutės atokaitoje ir už krūmelių pasislėpę nuo šaltoko vėjo, pagiedojome Dieninę liturginę valandą.

Šiek tiek pasistiprinę, visi išsisklaidėme kas kur: futbolo entuziastai išbėgo į aikštę, kiti savo jėgas išbandė prie šaškių bei šachmatų lentų, pažaidė kitų smagių žaidimų su kamuoliu arba tiesiog jaukiai pasišnekučiavo.

Gera nors retkarčiais pristabdyti laiko bėgimą, pasėdėti ant žemės, paglostyti žolę, išgirsti draugą. Ir nejučia pajunti, kaip Dangus priartėja, o mūsų Viešpaties Veidas sieloje nuskaidrėja.