2011 m. spalio 2 d. mes su kunigu Eitvydu ir savo ištikimaisiais bičiuliais iš ryto skubėjome į geležinkelio stotį. Pirmąjį spalio sekmadienį tradiciškai vykstame į Guronių Rožinio slėpinių parką, kurį Kaišiadorių vyskupija 2002 m. įkūrė a. a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC tėviškėje, taip įamžindama šio garbingo ganytojo, labai branginusio rožinio maldą, kurią laikė gražiausiu pasveikinimu Dievo Motinai, atminimą.

Išlipę Žąsliuose, smagiai pasišnekučiuodami, grožėdamiesi rudenėjančos gamtos spalvomis, apie 2 km ėjome pėstute. Jau iš tolo mus sveikino švytintis centrinės koplyčios kryžius, netrukus išniro ir visos penkios koplytėlės bei Švč. Mergelės Marijos statula.

Palikę daiktus svetinguose rekolekcijų namuose, kuriuos, kaip ir visą šį kompleksą, globoja Eucharistinio Jėzaus seserys, apeidami Rožinio slėpinių parko koplytėles sukalbėjome Rožinio dalį. Apie 13 val. sugužėjome į tik prieš metus duris atvėriusią koplyčią, dedikuotą šv. Juozapui, Švč. M. Marijos sužadėtiniui, kur jaukioje šeimyninėje atmosferoje atšventėme šv. Mišias.

Po šv. Mišių dar pavaikštinėjome parko takeliais, pirmą kartą čia atvykusieji apžiūrėjo koplyčių freskas, vaizduojančias biblines scenas bei Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius (autorius – prof. A. Kmieliauskas, architektas – S. Petrauskas), susipažino su kardinolo V. Sladkevičiaus memorialine bei rožinių ekspozicija.

Prieš išvykstant namo, kaip ir kasmet, s. Gertrūda pakvietė į rekolekcijų namų valgyklėlę, kur jau mūsų laukė užkaista arbata. Pasidalinę atsivežtais skanėstais, pasidžiaugę tarpusavio bendryste, išskubėjome į Žąslius. O į kalniuką jau skubėjo kiti piligrimai, vadovaujami Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio, taip pat trokštantys nusilenkti mūsų dangiškajai Motinai ir Jos Sūnui, mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui.

Namo... Monotoniškai dunksi traukinys: „Sveika, Marija, sveika, Marija, sveika Marija...“ Kiekvieno širdyje skamba jo gyvenimo kelionės malda, jo „Sveika, Marija“. Dar vienas ruduo, dar vienas vakaras, dar vienas vakarėjančios saulės spindulys nusidriekė kloniais ir miškais... Dar vienas atodūsis, dar viena ašara, dar viena šypsena... Tai mūsų karoliukai...

Dangiškoji Motina, sujunk visų mūsų gyvenimus į vieną rožinį – Dievo Atpirkimo ir kiekvieno iš mūsų gimimo dangui vėrinį. Melskis, Marija, kad visi mūsų karoliukai rastų vietą bendruomenės, visos Bažnyčios slėpiniuose, kad mokėtume džiaugtis, tardami žodžius „Viešpats su tavimi“, ir nuoširdžiai tikėtume jais, kaip Tu tikėjai, vaikščiodama šios žemės keliais.