2011 m. rugsėjo 11 d. po šv. Mišių mes su bičiuliais ir šeimomis, trumpai pasitarę lauke prie bažnyčios durų, suformavę „ekipažus”, nurūkome Sudervės link.

Pirmiausia atvykome į Šilėnų kaimą, istorijos šaltiniuose minimą jau nuo 1500 m., gėrėjomės jo gatvine struktūra, senųjų sodybų architektūra. Aplankėme medinę Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, pastatytą 1725 m., grožėjomės jos vidų puošiančiais vertingais paveikslais, ypač XVI–XVIII a. nutapytu Švč. Trejybės didžiojo altoriaus paveikslu. Šioje jaukioje, baltais kardeliais išpuoštoje bažnytėlėje pagiedojome Liturgines valandas ir pasukome link Naujosios Rėvos piliakalnio, kuriame žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų, apsigyveno jau II tūkstantmečio pradžioje. Netoli piliakalnio palikę automobilius, toliau keliavome pėsčiomis. Pasiekę piliakalnį išvydome nuostabų vaizdą: piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje, kurį iš vienos pusės juosia Neris, iš kitos – dvi šaltiniuotos daubos.

Nusileidę nuo piliakalnio, prie upės pasidalinome sumuštiniais ir kitais skanėstais, pasišildėme rudenėjančioje saulutėje.

Grįžtant atgal, užsukome prie gydomosiomis galiomis garsėjančio Šilėnų šaltinio, vadinamo „Akimi”, kurio vietoje, bebrams pastačius užtvanką, dabar tyvuliuoja nemažas tvenkinys; iš apžvalgos bokšto gėrėjomės Neries slėnio, Sviliškių kraštovaizdžio draustinio panorama.

Važiuodami namo, pro automobilių langus akimis lydėjome tą nuostabią Dievo kūriniją ir nejučia šlovinome Viešpatį, nes iš kiekvieno mūsų gimtosios žemės kampelio spinduliuojanti begalinė Jo meilė sušildė, atgaivino mūsų širdis, sustiprino tolesnei mūsų meilės kelionei.