DĖMESIO!!!

Kun. Eitvydas su Galilėjiečių bendruomene

meldžiasi Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Šv. Mišios kasdien (taip pat ir sekmadieniais) 17 val.

Kol bus šis skelbimo prierašas,

šeštadieniais 17 val. – Mišių nebus.

DĖMESIO. Norintys skaityti cituojamų publikacijų originalus paspauskite aktyvuotas nuorodas (jos būna pabrauktos) mūsų straipsniuose.

Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 

Baigėsi vieni rinkimai, laukia kiti. Rinkimai ne tik demokratijos šventė, bet ir intensyvus manipuliavimas liaudies masėmis, naudojant įvairias poveikio priemones, kurias atitinkami specialistai rekomenduoja atskiroms partijoms ir kandidatams. Ir ta manipuliacija, kaip matome, gana neblogai jiems sekasi.

Ką daryti, kad neužkibti ant kabliuko su masalu:

  1. Turėti aiškią bei tvirtą krikščioniškų vertybių skalę, kurios laikomės gyvenime ir ja remtis, vertinant kandidatus, partijas bei jų programas
  2. Sekti politinius įvykius ne tik prieš rinkimus, kai visi “pasipudruoja”, bet gerai įsidėmėti buvusius balsavimus bei sprendimus pamatiniais bei svarbiausiais klausimais.
  3. Renkant medžiagą apie kandidatus remtis faktais, kritiškai įvertinant juos pateikiančius šaltinius, ir žiūrėti ar tai nėra paslėpta reklama etc.
  4. Žiūrėti ar kandidatas nėra prisitaikėlis, keičiantis partijas bei pažiūras pagal reikalą, naudą etc. ar principingas žmogus, nesiekiantis pigaus populiarumo.

Artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams bei referendumams pateiksime aktualius faktus, kurie kalba patys už save ar ilgesnius pamąstymus. Juk taip svarbu, kad padarytume teisingą pasirinkimą, kuris atitiktų Dievo valią ir būtų naudingas Bažnyčiai bei Tėvynei, dėl kurio vėliau netektų gailėtis.

Štai, ką tik baigėsi vieni rinkimai, kurie vienus pradžiugino, o kitus nuvylė.

Kaip rašė DELFI, dabartinis Vilniaus meras tuoj po pirmojo rinkimų turo apsilankė naktiniame gėjų klube, panašiai kaip ir šių metų Lietuvos atstovas Eurovizijoje (žr. kitą publikaciją), tuo aiškiai išreikšdami savo poziciją bei nuostatas. Gaila, bet praleidome gerą progą išsirinkti krikščioniškas vertybes labiau palaikančius kandidatus, kurie net nepateko į antrą rinkimų turą ir todėl likome be pasirinkimo jame. Nesistebėkime, jei artimoje ateityje užgavėnes švęsime ne pagal krikšioniškas bei tautines tradicijas, bet taip, kaip buvo švenčiama šiais metais Lisabonoje (žr. kitą publikaciją), nes leidimas gėjų paradui ar perėjos nudažymui vaivorykštės spalvomis buvo duotas, o kryžiaus pastatymui prie Seimo – ne. Ar ne tokia selektyvi “laisvė” mūsų laukia ateityje?

Gera naujiena Europos parlamento rinkimams.

Kaip rašė DELFI, įsikūrė komitetas, kuris, tikėtina, labiau gins bent tautines vertybes, nuo globalizmo bei kitų pavojų, nei suliberalėjusi TS-LKD. Atrodo, kad tikrai turėsime neblogą pasirinkimą.

Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Radžvilo suburtas visuomeninis komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!” pristatė Europos Parlamento rinkimų programą ir kandidatų sąrašą (žr. 15min). Kartu su V. Radžvilu į Europos Parlamentą kandidatuoja dizainerė Jurga Lago, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kompozitorius Faustas Latėnas, politologas Dovilas Petkus, aplinkosaugininkas ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dr. Romas Pakalnis, istorikė prof. Rasa Čepaitienė ir kiti visuomenės veikėjai.

V. Radžvilo teigimu, prie komiteto prisijungė rezistentai ir disidentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, partizanas Jonas Kadžionis. Tarp komiteto narių signatarai Algirdas Endriukaitis, Bronislavas Genzelis, Romas Gudaitis, Sąjūdžio veikėjai, profesoriai ir kiti. Jam priklauso ir rimtas bei patikimas politologas Vytautas Sinica, psichoterapeutas prof. Gintautas Vaitoška bei mums gerai pažįstamas architektas prof. Algis Vyšniūnas (daugiau žr. komiteto tinklapį). Tame komitete daug garbių ir blaiviai mąstančių žmonių (žr. straipsnį), kuriuos bus verta palaikyti artėjančiuose rinkimuose.

Daug sudėtingiau bus išrinkti Prezidentą, nes kol kas nesimato nei vieno aiškiai, nuosekliai bei ištikimai  krikščioniškas (ne tik tautines) vertybes atstovaujančio kandidato. Kol kas apklausose pirmauja liberalių pažiūrų neslepiantys G. Nausėda (žr. Dėmesio centre) ir I. Šimonytė (žr. Dėmesio centre ir mūsų straipsnį apie balsavimą Seime).

Po Konstitucinio Teismo sprendimo (žr. Dėmesio centre) aišku, kad bus siekiama įteisinti homoseksualias partnerystes ir prilyginti jas šeimai. Kuris iš kandidatų turės drąsos tam pasipriešinti ir nedviprasmiškai pasisakyti prieš LGBT ideologijos propagavimą, abortus etc.? Tik toks kandidatas būtų vertas palaikymo.

Kovo 23 d., šeštadienį 16 val., LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje (Michealsen centre, Kretingos g. 36), vyko LR Prezidento rinkimų debatai „Krikščioniškas rentgenas“ (renginio globėjas – Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas).

Kaip skelbė organizatoriai (LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos miesto savivaldybė), pirmą kartą mūsų šalies prezidento rinkimų istorijoje tokiais debatais siekta išryškinti kiekvieno iš kandidatų į LR Prezidento postą vertybines kryptis, remiantis krikščioniška pasaulėžiūra. Būtent krikščioniškos vertybės šimtmečius formavo mūsų tautos savastį ir jos lieka svarbiu orientyru neramumų drebiname nūdienos pasaulyje. Debatuose buvo pakviesti dalyvauti visi kandidatai į LR Prezidento postą.

Renginį moderavo žinomas apžvalgininkas, publicistas, rašytojas Tomas Viluckas bei VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas. Debatai buvo transliuojami LRT portale, socialiniuose tinkluose bei kituose žiniasklaidos kanaluose.

2019 03 30 (papildyta)

Iškalbinga, kad į “Krikščioniško rentgeno” debatus Klaipėdoje atvyko tik keli kandidatai į Prezidentus. Visi žiniasklaidos proteguojami ir mums peršami “lyderiai” juose nedalyvavo: nei G. Nausėda, nei I. Šimonytė, nei S. Skvernelis, nei V. Andriukaitis, nei P. Auštrevičius nesiteikė atvykti ir tuo parodė savo poziciją. Tai labai iškalbingas faktas krikščioniškai mąstantiems rinkėjams.

Ir dar. Ar neakivaizdu, ką ir kodėl proteguoja didieji liberalios “žiniasklaidos rykliai”?

Kaip selektyviai, o tuo pačiu ir tendencingai pateikiama informacija galima spręsti iš to, kad LRT portalas apie debatus tesugebėjo pateikti tik trumpą žinutę. Kurį laiką dar buvo įdėta neveikianti nuoroda į video medžiagą (negalėję stebėti debatų tiesiogiai, nesėkmingai bandė pasižiūrėti), kol galiausiai ji dingo (įdomu kieno nurodymu?), o DELFI nesiteikė pateikti net tiek informacijos – tarsi to nebūta.

Vis tik debatai įvyko ir pagarbos nusipelno juose dalyvavę kandidatai. Debatuose buvo galima išgirsti labai įdomių bei iškalbingų (kartais ekscentriškų) minčių, kurios tikrai pasitarnaus pasirenkant. Verta pažiūrėti bei paklausyti buvusią transliaciją, kol kas nors jos neužblokavo (žr. Alkas.lt), nes keli iš kandidatų tęs tolimesnę rinkiminę kovą ir jų mintis bei poziciją verta prisiminti.

Apie tai, kaip blokuojama informacija galima spręsti iš fakto, kurį pateikia “Lietuvos žinios” (žr. straipsnį): Facebook ėmė blokuoti prof. V. Radžvilo komiteto informacines nuorodas. DELFI ir vėl apie tai nutylėjo. Informaciją galima rasti tik giliai pasiknisus ir tai tik angliškai (žr. straipsnį).

Šiuo metu būdinga, sveikai dar mąstančius žmones išvadinti populistais, o neretai apkaltinti, kad jie simpatizuoja ar net tarnauja Kremliui ir pan. Tačiau tikrai nesunku atskirti tikruosius “klapčiukus”, kurie anais laikais lankstėsi Kremliui, o dabar Briuseliui (liaudis sako, kad “įpratimas – daugiau nei prigimimas”). Visada buvo, yra ir bus konformistų ir žmonių su stuburu, kokiu turi būti kiekvienas krikščionis. Tokiais sovietmečiu buvo disidentai (dažniausiai giliai tikintys žmonės), kurie klibino, rodos nepajudinamą “geležinę uždangą”, dažnai buvo laikomi neprotingais (jiems sakydavo: “su galva sienos nepramuši”), kai “gudrieji” dabartiniai “ūra patriotai”, nuolankiai tarnavo sistemai ar “sėdėjo giliai apkasuose”, it pelės po šluota.

Jei dar neskaitėte, būtinai perskaitykite DELFI korespondentės interviu su disidentu kun. R. Grigu apie šios dienos civilizacijos ir Bažnyčios iššūkius, istorinius įvykius ir arėjančius rinkimus bei referndumą ir sveiką krikščionišką požiūrį į suliberalėjusią TS-LKD.

Šia proga norisi paskatinti kiekvieną pažiūrėti puikų lietuvišką daugiaserijinį filmą “Laisvės kaina. Disidentai” (žr. transliacijas sekmadienio vakarais arba susiraskite LRT mediatekoje), o kas nematė ir visą trilogiją, prieš tai rodytus “Laisvės kaina. Savanoriai” ir “Laisvės kaina. Partizanai”.

Kaip žadėjome, stengsimės ir toliau skelbti svarbias nuorodas apie faktus, kurie kalba savaime ir gali padėti apsispręsti rinkimuose.

Jeigu bus gausu informacijos, tuomet nebepildysime šio straipsnio, bet dėsime atskirus straipsnių pluoštus skyrelyje Atkreipkite dėmesį.

2019 04 03

Gera bent tai, kad kitą dieną po mūsų publikacijos (tikriausiai, ne ji nulėmė sprendimą), praėjus savaitei po renginio, pagaliau buvo įdėta video medžiaga apie Klaipėdoje vykusius debatus “Krikščioniškas rentgenas” (žr. LRT mediateką).

Kita gera naujiena ta, kad LRT pateikia kandidatų į Prezidentus požiūrį į partnerystės tarp vienos lyties asmenų įteisinimą (žr. straipsnį), kuris yra toks reprezantatyvus, taip aiškiai parodantis kandidatų nuostatas šiuo svarbiu vertybiniu klausimu, kad visi kiti debatai, ilgos bei nuobodžios kalbos apie pinigus, finansus bei ekonomiką (“Mamoną”) tampa nebeįdomios ir nebereikšmingos.

Skaitykite visų 9 kandidatų atsakymus į aiškų bei nedviprasmišką klausimą, kuris panašus į JAV rinkimų kampanijoje būdingą klausimą apie abortus. Ten įprastai per debatus klausiama ir žmonės tradiciškai pasidalija į dvi stovyklas priklausomai nuo kandidatų atsakymų: “Pro life” tradiciškai pasisako respublikonai, o “Pro choice” – demokratai. Taip išryskėja vertybinė bei moralinė takoskyra, kuri lemia pasirinkimą.

Labai rekomenduojame perskaityti minėtą straipsnį, nes atsakymai yra tokie iškalbingi, kad pasirinkimas bent kiek dar sveikai bei krikščioniškai mąstančiam žmogui tampa beveik aiškus. Iš atsakymų aišku bent tai, už ką tikrai nedera balsuoti, jei norime, kad nuodėmės kultūra bei moralinis sugedimas neateitų į Lietuvą ar bent būtų pristabdytas.

Dėl būsimų referendumų lyg ir aišku.

Kiek bus Seimo narių nėra taip reikšminga, kaip dvigubos pilietybės klausimas. Didelio skirtumo nėra, kiek bus parlamentarų: jei daugiau, gal kiek saugiau (sunkiau įtakoti, nupirkti etc.), tikėtina, kad ir kokybiškiau priimami įstatymai, bet ir mažiau dar nėra tragedija, juolab, kad 120 labai simboliškas skaičius minimas Apaštalų darbuose (Apd 1, 15).

Dėl dvigubos pilietybės irgi pakankamai aišku, nes, juk, nedera sėdėti ant dviejų kėdžių, kaip parašyta: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ (Mt 6, 24). Nors tekstas kalba apie esmingesnį, didesnį, svarbesnį bei ryškesnį pasirinkimą, bet tinka ir dvigubos pilietybės klausimu, nes argumentus už dvigubą pilietybę dažniausiai lemia “mamonos”, taigi pinigų, finansų motyvai. Šiuo klausimu galite pasiskaityti Maironio progimnazijos ateitininkų kuopelės tinklapyje esantį pamąstymą “Apie pilietybę, kaip pirmagimystę ir palaiminimą”.

Ar atsilaikysime prieš visokius -izmus: liberalizmas, globalizmas, genderizmas etc., kurie keičia buvusius (ateizmas, marksizmas, komunizmas etc.) priklausys nuo mūsų pasirinkimo?

Būkime aktyvūs: skaitykime bei klausykime, domėkimės bei dėmėkimės, pasirinkime bei apsispręskime.

Padėkime pasirinkti bei apsispręsti kitiems.

2019 04 04 vyko Lenkų diskusijos klubo surengti debatai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kandidatų požiūriai vėl reikšmingai išsiskyrė dėl originalios pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose.

Perskaitykite LRT portale pateiktą straipsnį ir pasidarykite išvadas, nes viskas tampa aišku kaip dieną, kas brangins bei saugos mūsų tautinį identitetą, o kas ne. Gaila, kad ne visi kandidatai dalyvavo debatuose ir ne visų nuomones matome, bet nors jau aišku ko tikrai neverta palaikyti rinkimuose (nedalyvavusieji, kiek žinoma, labiau linkę saugoti lietuvišką identitetą).

2019 04 10

Kaip rašo LRT portalas, 2019 04 08 Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo vyko debatai į kuriuos buvo pakviesti ne visi kandidatai, bet tik valdžios proteguojami ir mums per jėgą brukami G. Nausėda, S. Skvernelis ir I. Šimonytė. 

Prieš tokius nesąžiningus debatus vyko protesto akcija (žr. Alkas.lt), kuri parodo, jog ne visi žmonės leidžiasi mulkinami ir turi drąsos priešintis globalistinei propagandai. Belieka tikėtis, kad per rinkimus jie nušluos sistemos proteguojamus liberalius kandidatus ir pasisakys už krikščioniškas bei tautines vertybes palaikančius.

Kaip praneša LRT, P. Auštrevičius, nesurinkęs reikiamų parašų, remia I. Šimonytę, tuo parodydamas, kad ji yra akivaizdi liberalų kandidatė. Debatuose matyti, kad jos pozicija kartu su V. Andriukaičiu – liberaliausia iš visų (G. Nausėdos ir S. Skvernelio – nuosaikiai liberali), todėl turėtų būti nepriimtina konservatyviems, tautiškai bei krikščioniškai susipratusiems rinkėjams.

Nors tikėtina, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės greičiausiai nepavyks (žr. LRT laidą), bet atrodo, kad politikai nenusiramins ir plaus žmonėms smegenis tol, kol pasieks savo tikslą. 2019 04 10 Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdyje, atsakydamas į PLB vadovės Dalios Henke klausimą, „koks yra planas B“ nepavykus referendumui, L. Linkevičius pareiškė, kad reiktų ruošti kitą (žr. DELFI publikaciją). O juk jo minima dauguma – tėra mažuma, nes ministras skaičiuoja ne nuo visų gyventojų, kaip to reikalauja dabartinis referendumo įstatymas, kurį norėta pakeisti ir pritemti “prie reikalo”, bet nuo balsavusiųjų. Kitą dieną Linkevičiui teko aiškintis Seime dėl pesimistinių teiginių apie referendumą (žr. DELFI publikaciją).

Tokia ta šiuolaikinė “demokratija” – mažumos, “grietinėlės”, “elito”, liberalų, globalistų, genderistų diktatūra. Tikros bei klasikinės nelikę nei kvapo.

Ačiū Dievui, kad dar kartais nuskamba ir pro propagandos triukšmą prasimuša blaivūs balsai. Jei dar kam kyla abejonių dėl dvigubos pilietybės, siūlome pasiklausyti DELFI "Diena" vykusios diskusijos su PLB valdybos nariu Vaidu Matulaičiu bei Mykolo Romerio profesoriumi, konstitucinės teisės specialistu Vytautu Sinkevičiumi, kuris kaip visada, ramiai, blaiviai ir labai argumentuotai pasisakė prieš.

Kad dvigubai pilietybei nepritaria ir prof. V. Landsbergis aišku iš jo anūko Gabrieliaus kalbos kitoje laidoje (žr. DELFI Dėmesio centre), kurioje jis prasitarė, kad jų šeimoje irgi nesutariama šiuo klausimu (laidos vedėjas patvirtino Profesoriaus neigiamą požiūrį). DELFI Dėmesio centre 2019 05 02 Profesorius dar kartą patvirtino, kad šiuo klausimu jis arba nebalsuos arba susilaikys.

Nežiūrint to, politikai visaip bando įteisinti dvigubą pilietybę, net referndumo klausimą formuluodami suktai bei neaiškiai. Skaitykite LRT publikaciją apie gudravima bei galimą klastą ir nesiduokite apgaunami.

Kandidatų į prezidentus debatuose nuskambėjo mūsų jau minėtas labiausiai reprezentatyvus klausimas apie abortus. Skaitykite LRT publikaciją ir pasidarykite išvadas patys. Atkreipkite dėmesį kaip politikai, lyg unguriai, išsisukinėja nuo tiesioginio atsakymo į šį klausimą arba kalba pagal reikalą bei publiką (vienaip “Krikšioniškame rentgene”, kuriame dalyvavo krikšioniška auditorija, kitaip LRT debatuose).

Siūlome perskaityti dar vieną LRT publikaciją, kuri pateikia kandidatų atsakymus dar viena aktualia tema apie kanapių legalizavimą ir visame nuogume pamatyti ultraliberaliai, destruktyviai mąstančius kandidatus ir dar nepraradusius blaivios, sveikos nuovokos.

Paskutinės rinkimų naujienos

Lietuvos Vyskupų Konferencija artėjant rinkimams paskelbė laišką, kuriame nurodo pagrindinius pasirinkimo būsimuose rinkimuose kriterijus.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pateikė savo pamąstymus prieš rinkimus, kuriuose irgi išryškino 5 svarbius pasirinkimo kriterijus (žr. Pro Patria).

Laisvos visuomenės institutas šiek tiek detaliau apžvelgia ir įvertina kandidatus į prezidentus, vadovaujantis svarbiausiais vertybiniais kriterijais.

Išvados

Abu referendumai populistiniai bei destruktyvūs.

Vienas mažina demokratiją ir nuomonių įvairovę bei jų atstovavimą Seime. Tai tik “mizernai” sumažins ar net nesumažins išlaidų (juk “kvaili” įstatymai tik dar brangiau kainuos mums visiems), bet padarys Seimą labiau pažeidžiamą bei paperkamą (norint nupirkti seimūnus reiks mažiau “dėžučių”).

Tad už Seimo narių sumažinimą gali balsuoti tik naivus, neišprusęs ir propagandos apmulkintas, viskuo nusivylęs bei piktas žmogus. Tai šiek tiek iliustruoja ir buvusių Seimo pirmininkų pasisakymai šiuo klausimu (žr. LRT publikaciją).

Kitas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo greičiausiai nepasiseks, bet jis irgi destruktyvus, nes juo atveriama “pandoros” skrynia visokioms manipuliacijoms iki pat Tėvynės pakasynų. Kas už viso to slypi (kas pilietybę išsaugos, kokios bus jų teisės ir pareigos etc.) – nieks tikrai nežino, nes siūloma "pirkti katę maiše" ir aklai pasitikėti Seimu, kuris vėliau priims su tuo susijusius įstatymus ir net konstitucines pataisas. Visa tai gali turėti neprognozuojamų pasekmių.

Gerokai keisti būtų tie mūsų “runkeliai”, kurie apklausose nepasitiki Seimu, o šiuo atveju tikėtų aklai. Už tai gali balsuoti tik trumparegis ar aklas miniažmogis, bet ne atsakingas Lietuvos pilietis.

Pirmu atveju geriau neimti biuletenio ir referendume nedalyvauti, o antru – geriau paimti, kad kas nors už jus nepabalsuotų, bet paėmus balsuoti prieš konstitucijos pataisą arba susilaikyti šiuo iki galo neparuoštu klausimu, išbraukiant abu variantus.

Norint suprasti painią referendumų rezultatų skaičiavimo sistemą gali būti naudingą LRT publikacija.

Apie prezidentus jau daug rašyta. Išvada tokia.

Nėra nei vieno kandidato už kurį galėtume balsuoti ramia sąžine. Teks rinktis, žiūrint, kur yra “mažesnis blogis”, o gal būt, taktiniais sumetimais jau pirmame ture balsuoti už tokį kandidatą, kuris nors nėra visiškai priimtinas, bet yra šiek tiek konservatyvesnis ar bent nuosaikiau liberalus ir tikėtina, kad nugalės kur kas liberalesnius ir visiškai nepriimtinus kandidatus antrame ture (žr. LRT publikaciją).

Papildyta 05 22: Kokį pasirinkimą turime antrame Prezidento rinkimų ture ir Europos Parlamento rinkimuose?

Rinkimuose į Europos Parlamentą dera palaikyti disidentų vysk. Jono Kaunecko, kun. Roberto Grigo, ses. Nijolės Sadūnaitės, Petro Plumpos, partizano Jonas Kadžionio, politologo Vytauto Sinicos, psichoterapeuto prof. Gintauto Vaitoškos (daugiau žr. komiteto tinklapį) remiamą komitetą „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“, kurio visi kandidatai į Europos Parlamentą pasirašė tarptautinį manifestą, kuriuo įsipareigojo remti šeimai palankią politiką, jei jie bus išrinkti į Europos Parlamentą. Be jų šį tarptautinės reikšmės manifestą pasirašyti sutiko tik 40 iš 280-ies kitų kandidatų į Europos Parlamentą (žr. Pro Patria). Ten pateiktoje apžvalgoje matysite, kad yra keletas tokių kandidatų ir TS-LKD sąraše, bet jie nustumti į tolimas pozicijas, be jokios vilties būti išrinktais po reitingavimo (žr. Pro Patria kitą publikaciją). Kaip ten matote, yra ir tokių partijų, kuriose nėra nei vieno tam pritariančio.

Prezidento rinkimuose liko tik 2 liberalių pažiūrų kandidatai, todėl kai kurie rinkėjai net neketina balsuoti arba balsuoti prieš abu. Vis tik vertėtų dalyvauti šiuose rinkimuose, nes išlieka šioks toks pasirinkimas. Nors tarp abiejų kandidatų daug panašumų, bet yra ir šiokių tokių esminių skirtumų. Renkantis iš jų verta atkreipti dėmesį, kad I. Šimonytė yra labiau liberali visais esminiais vertybiniais klausimais (abortų, vienalyčių partnerysčių, narkotikų, lietuviškų rašmenų pase etc.), o G. Nausėda šiek tiek nuosaikesnis (žr. DELFI publikaciją). Tai viename interviu pripažįsta jį dėl to kritikuojantis liberalas R. Šimašius (žr. DELFI publikaciją), taip pat politologė (žr. DELFI Dėmesio centre), o LGBT bendruomenė net agituoja už jiems priimtinesnę I. Šimonytę (žr. Pro Patria).

Tiesiogiai neagituojame (tai kartais turi priešingą poveikį), nes nieks nemėgsta prievartos, ypač mūsų visuomenė, kuri jos tiek daug patyrė praeityje ir dėl to kartais priešinasi net geriems patarimams, panašiai kaip vaikai (paauglystei tai ypač būdinga), bet pateikiame įvairias nuorodas į reikšmingas publikacijas ir kviečiame susimąstyti, domėtis bei įsidėmėti, atsakingai rinktis bei pasirinkti.

2019 05 24 papildymas

Siūlome paskaityti išmintingą šviesaus, kaip visada labai korektiško, ateitininko, VDU dėstytojo, teisininko V. Malinausko straipsnį (žr. Pro Patria), apie tai, kaip gudriai bei įkyriai katalikus agituoja I. Šimonytės štabas naudodamasis ją palaikančio kunigo mintimis, o į tai visiškai nereaguoja liberali žiniasklaida. Tai visiškai priešinga tai reakcijai, kuri buvo kilusi kitiems dviems kunigams kritiškai įvertinus šios kandidatės ultraliberalias pažiūras. Tuomet puolimas prieš juos buvo didžiulis, nes jų pasisakymas buvo nepalankus liberaliai ideologijai. Argi tai nėra iškalbingas ženklas!

Tiesą galima pažinti ir pagal tai, ką puola ar proteguoja liberalioji propogandinė žiniasklaida!!!

Galilėjiečių bendruomenės vadovą

kun. Eitvydą Merkį galite rasti

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje:

kasdien pusvalandį prieš ir tuojau po 17 val. šv. Mišių;

sekmadieniais ir šventadieniais nuo 16.00 iki 18.00 val.

Išpažinčių kunigas klauso kasdien pusvalandį prieš Mišias.

Ilgesniems dvasiniams pokalbiams reikia su juo susitarti iš anksto.

Kalendorius
loader
Prašymai pasimelsti (intencijos)
Kokios naujienos domina?
Prisijungimas
Lankytojai
768530
ŠiandienŠiandien434
VakarVakar547
Šią savaitęŠią savaitę2694
Šį mėnesįŠį mėnesį8530
VisoViso768530
Statistik created: 2019-11-15T15:06:57+00:00
Lankosi svečių 30
Lankosi narių 1
Straipsnių peržiūrėjimai
3651333

Galilėjiečių bendruomenė meldžiasi

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje

kasdien 17 val. Mišiose.

Sekmadieniais bei šventadieniais,

taip pat šeštadieniais

16.30 val. gieda Vakarinę

17 val. švenčia šv. Mišias